BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Parsidavinėjimas politikams - už vieną nuomonę - vienas tūkstantis || www media

Alfa.lt rubrikos įkainiai.

Alfa.lt rubrikos įkainiai.

MM el. paštu mediamedis@gmail.com gavo UAB “Alfa media” vienam politikui siųstą pasiūlymą (jo dalies print screeną matote viršuje). Pasiūlymo turinys turėtų būti įdomus politikams, kurie iki šiol nėra gavę tokio pasiūlymo. Pvz., LRS nariai galės “nukreipti” dalį parlamentinių lėšų į bendravimą su rinkėjais per šį portalą.

Gerai, kai kažkas suteikia galimybę politikams pasisakyti, tačiau klausimas - ar nuo to nenukenčia bendrasis portalo turinys ir, jei tokios “nuomonės” nėra niekaip specialiai žymimos (kol kas tokias nuomones galima atskirti tik iš to, kad jos laikomo portalo tituliniame dvi dienas - tai įskaičiuota į kainą), ar neklaidinamas skaitytojas. Juolab, kad portalas padeda politikams reikštis, bet ir nemokantiems to daryti gali pasiūlyti savo paslaugą - interviu (suprask, siunčiamas žurnalistas, kuris kalbina politiką ir parengia tokią pubikaciją, kokios nori klientas). Į klausimą, ar tai normalu, turbūt nesunkiai atsakytų žurnalistikos ekspertai iš Vilniaus unversiteto arba aktyvus blogeris ir LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius, kuris pasisako prieš perkamą žiniasklaidos turinį.

mediamedis@gmail.com
Media Medis

Rodyk draugams

Svetainė, kurioje net BNS pranešimai tampa reklaminiais tekstais || www media

balsas.lt: ar įmanoma dar įžūliau?… - savo bloge klausia BNS direktorius/vyr. redaktorius Artūras Račas.

MediaMedis atsako: taip, įmanoma. Į klausimą - “kaip?” - gali atsakyti naujienų svetainė Alfa.lt, kuri visas be išimties publikacijas - nesvarbu, jos būtų darbuotojų, naujienų agentūros BNS ar kitų informacinių kanalų pranešimai, žymi prierašu “Reklama”.  Suprask, skaitote reklaminį tekstą.

BNS tekstas Alfa svetainėje virsta reklaminiu pranešimu.

BNS tekstas Alfa svetainėje virsta reklaminiu pranešimu.

————————————————–

————————————————–

Dienraščio "Lietuvos žinios" tekstas Alfa svetainėje virsta reklaminiu pranešimu
Dienraščio

————————————————–

Alfa "Politikų ringas".
Alfa

————————————————–

Akivaizdu, kad Alfa nesivargino kokybiškai išspręsti reklaminių tekstų skelbimo problemos ir pritaikė vieno kurpaliaus principą. Kam čia sukt galvą, jei skaitytojai yra kvailių minia, kuriai ką paduosi, tas sueis (apie tai detaliau kitame šio blogo įraše)? Ir kam vargintis atskiriant reklaminius tekstus (tokie skelbiami už pinigus) nuo naudingos informacijos?

MM

mediamedis@gmail.com

Rodyk draugams

lrytas.lt = kompjaunimotiesa.lt? || www media

lrytas.lt pirmas puslapis, atsidaręs naršyklėje surinkus domeną www.komjaunimotiesa.lt .

lrytas.lt pirmas puslapis, atsidaręs naršyklėje surinkus domeną www.komjaunimotiesa.lt .

Ačiū, Dainiui, už padiktuotą mintį. Savo tinklaraštyje jis naujai paskelbė seniai interneto platybėse gromulotą temą - “Komjaunimo tiesos” šmėkla persekioja “Lietuvos rytą” internete” (2010-01-20). Nors ji pristatyta kaip didelė naujiena, tačiau apie tai kone prieš metus pirmasis paskelbė tinklaraštis - Grant.lt: “Komjaunimo tiesa” - vis dar gyva? (2009-02-06). Kaip tik tą dieną šis domenas ir buvo registruotas LT domenų registre, registruotojas nėra tas pats, kaip ir lrytas.lt domeno savininkas, todėl domeno peradresavimas į nacionaliniam dienraščiui priklausantį interneto portalą gali būti ir kieno nors (ne)piktas pokštas, ir pačių lrytas.lt savininkų ėjimas. Tačiau tame nėra jokios šmėklos, uždangos ar skraistės, o istorijos, apie kurią visi kalba su panieka primena “Lietuvos rytui”, nepakeisi. Jis tapo tokiu iš sovietinės Lietuvos laikais ėjusios “Komjaunimo tiesos”. Bet kam tai įdomu? Nebent, kaip sako Dainius, - penkiolikai minučių:).

mediamedis@gmail.com

Rodyk draugams

Respublika.lt internete toliau nerieda nuo print‘o || www media

Praėjusią savaitę į rankas vienas po kito pakliūdavo jau seniai vartyti (skaityti ten nėra ką, dirba tik keletas žmonių, žinančių, kas yra žurnalistika) „Respublikos“ leidinių grupės laikraštukai – nacionalinis „Respublika“ ir toks pat, tik jau bulvarinis, - „Vakaro žinios“. Bevartant buvo padarytos šiokios tokios išvados ir įžvalgos, kurias ketiname aprašyti keliuose įrašuose (šis pirmasis). Pirmąjį skirsime „Respublikos“ perkraustymui į internetą ir iškastinius (fosilijos) produkto populiarinimo (išsukimo) metodus:

1.Prieš maždaug 10 dienų interneto naršykles adreso laukelyje renkant www.vakarozinios.lt vietoj į senąjį Delfi panašaus tinklalapio prasidaro dizainu i Diena.lt produktus panašus puslapis www.respublika.lt (beta versija). Projekto kūrėjai nusprende „atsivesti“ lankytojų srautą (panašu, kad dirbama dėl kiekio), anksčiau naršiųsį „Vakaro žinių“ tinklalapyje. Tai buvo jau nebe pirmas „Respublikos“ (kaip white paper) ir „Vakaro žinių“ (kaip yellow paper) suplakimas į krūvą. Po šio ėjimo, suprask, jokio skirtumo – skaitai „Respubliką“ ar „Vakaro žinias“, tik vienas brangesnis, kitas – pigesnis, jei perki kioske.
 

2.Įdarbinamos grupės kortelės. Vitas Tomkus, „Respublikos“ vyriausiasis redaktorius ir leidėjas, ilgai priešinosi įvairiausioms technologinėms naujovėms. Sklido kalbos, kad dėl to ir strigo „Respublikos“ įportalinimas. Tačiau, iš paleisto produkto akivaizdu, kad didžiausias leidėjo pavydas kitiems el.žiniasklaidos produktams jaučiamas tiems, kurie yra skaitomi ir išprovokuoja skaitytojų reakciją – komentarus. Todėl, greičiausiai, sėkmingas portalo startas „Respublikoje“ buvo siejamas su komentarų gausa, interaktyvu, akivaizdžiu, visiems matomu skaitytojų dalyvavimu žiniasklaidos procesuose. Specialiai tam buvo paskelbta akcija: „Rašyk 30 komentarų ir gauk dovanų „Maestro Olialia“ mokėjimo nuolaidų kortelę“. Nors akcija plačiai reklamuojama svetainėje, bet, pavyzdžiui rašinys apie Eurovizijos nugalėtojus norvegus ir pralaimėtojus lietuvius per puse paros sulaukė tik 30 komentarų (palyginimui Delfi – daugiau nei 7000, Lrytas.lt – daugiau nei 4000).

3.Akivaizdu, kad Vitas Tomkus tarp RE skaitytojų ir elektroninėje erdvėje yra populiaresnis už Euroviziją ir kitokius masėms aktualius reiškinius ar įvykius. Mat, jo rašinius skaito ir komentuoja Respublika.lt svetainėje keliais kartais gausiau, nei kitas temas. Didesnės sėkmes RE grupė internete galėjo sulaukti paleidusi atskirą V. Tokaus bloga (ir sąnaudų būtų mažiau nei žaisti su įvairiausiais portaliūkščiais, tokiais, kaip Tunyla.lt, Delfinas.lt ir t.t.).

4.„Olialia“ produktų išnaudojimas. Maždaug trečdalis respublika.lt titulinio puslapio yra skiriama dar vienam šakiniam (ir turbūt vienam sėkmingiausių) iš Tomkų verslų – „Olialia“ produktams dar kartą pagirti. Tačiau čia vėl verdama savo sultyse… Kitap tariant - nieko nauja - nei naujos koncepcijos, nei išskirtinimo. Tas pats printas su brukamais savais produktais, tik kompiuterio ekrane.

Rodyk draugams

Estiškojo BBN.EE klonas - Lietuvoje? || www media

Bonnier žiniasklaidos koncernas Lietuvoje, valdantis vienintelį verslo spausdintą dienraštį “Verslo žinios” (šalia veikiančią svetainę VZ.LT), rengiasi atidaryti Baltijos biznio portalo padalinį Lietuvoje? Bent jau toks įspūdis susidaro surinkus interneto naršyklės adreso eilutėje BBN.LT (Baltic Business News).



Atsidaro puslapis, kuriame rašoma, kad “Portalas kuriamas”, tačiau tokį vaizdą galima matyti jau kone pusmetį. Per daug į šį klausimą nesigilinsime, tačiau akivaizdu, kad Lietuvoje į anglų kalba verčiamų naujienų poreikis nėra toks didelis, kaip Estijoje, kur “lengvamečiu” buvo koncentruojama dauguma Baltijos šalyse steigiamų įmonių headoffice'ų. Todėl, natūralu, kad ten galima buvo tikėtis ir daugiau portalo vartotojų.



Keletą mėnesių skaitome bbn.ee ir pastebime, kad informacijos atnaujinimas jame vyksta vėžlio greičiu. Be to, susidaro įspūdis, kad kone visas medžiagas rengia viena žurnalistė (galbūt šis įspūdis yra klaidingas).

Rodyk draugams

VZ.LT redaktorius: įdomiausia išlaikyti vartotoją || www media

Tiesiog buvo gaila pokalbį su VZ.LT redaktoriumi Linu Kmieliausku palikti viešai neprieinamą. Nors jis, greičiausiai, nebebus toks aktualus, nes šiuo metu VZ.LT yra kuriamos naujos koncepcijos, kuriomis bus siekiama sinergizuoti dienraštį ir elektroninį jo variantą, maksimaliai adaptuotą portalo vartotojų įpročiams, ir reikėtų redaktoriaus klausinėti apie tai.

Interviu su L. Kmieliausku, VZ.LT redaktoriumi:

MM: Esate žmogus, kuręs VZ.LT. Ar tai, koks dabar yra portalas atitinka pirminę, dar kūrimo stadijoje brendusią koncepciją?

L. Kmieliauskas: Patikslinu - esu iš kūrusių bei kuriančių, galbūt, ir kursiančių portalą žmonių. Vienas verslo naujienų portale - ne karys. Yra daug galvų bei patirties ir ne tik Lietuvoje - švedų kapitalo kontroliuojamoje “Bonnier Business Press” grupėje turime 11 verslo naujienų portalų. Pradinė koncepcija - verslo naujienų portalas - nesikeičia iki šiol. Ir, panašu, ją įgyvendiname.

MM: Kokia informacija VZ.LT yra pati skaitomiausia? Kuo Jūs išlaikote savo nuolatinį skaitytoją?

L. Kmieliauskas: Skaitomiausia naujiena tampa tada, kai ji pagal įdomumo, artimumo, svarbumo ir kitus kriterijus “užkabina” kuo daugiau žmonių. Tad, pavyzdžiui, žinutė apie areštuotą “Ranga-IV” turtą yra skaitomesnė nei žinutė apie Vyriausybės patvirtintą nacionalinį biudžetą. Dažnai paprasčiausias įdomumas, žmonės istorijose nurungia tarsi ir svarbesnes temas. Bet nustebčiau, jei būtų kitaip - kažkas būtų negerai su žmonėmis:).
Mūsų skaitytojai daugiausiai dėmesio skiria biržoms ir su jomis susijusioms naujienoms, nekilnojamajam turtui, dabar viena populiariausių temų tapo ir makroekonomika.
Atsakymas į antrą klausimo dalį pateikiamas portale kasdien - turinys. Nuolatinių skaitytojų vis daugėja, tad dabartiniai “magnetai” tarsi ir veikia. Tenka tik sukti galvą, kaip “magnetus” sustiprinti.

MM: Kas yra VZ.LT kitų portalų kontekste (per du metus turėjo susiformuoti atsakymas)? Kur jo vieta? Ir kas yra artimiausi konkurentai? Dėl ko skaitytojas renkasi VZ.LT?

L. Kmieliauskas: Kitų portalų kontekste, atsiprašau už kartojimąsi, VZ.LT yra tiesiog didžiausias verslo naujienų portalas Lietuvoje:). Pokalbis gyvai, žinoma, galėtų virsti smagesne diskusija, nes apie vietą lietuviškajame internete būtų galima kalbėti įvairiais aspektais - VZ.LT, kaip verslo informacijos šaltinis, kaip tam tikrų tekstų “kalykla” (kalbu, kad portalai turi skirtingą stilių), kaip pelno šaltinis, etc.
Konkurentais vadinu visus, kurie prisiliečia prie verslo informacijos, nes tai mūsų darbas! (Tikriausiai juokauju:)). Bet kuriuo atveju, visi kiti verslo informacijos šaltiniai yra greičiau kolegos, kartais padedantys nepražiopsoti vieno ar kito įvykio, naujienos. Manau, tokie pat kolegos esame ir kitiems šiuo metu lietuviškajame internete dirbantiems portalams.
O skaitytojas, kaip ir jau rašiau, VZ.LT renkasi, nes čia randa tai, ko reikia. Arba jeigu neranda, gali pasakyti ir mes imsimės darbo.

MM: Analizuojate vartotojus, ar ir toliau prognozuojate nuoseklų augimą (mes naudojamės vz.lt archyvu, tai kuo daugiau ten tekstų, tuo dažniau mes jį vartysime:))?

L. Kmieliauskas: Lapkritį sulaukę per 270.000 lankytojų, palyginti su 100.000 pernai, augimo vis dar tikimės. O archyvas - tik viena iš priemonių. Žinoma, ne tokia ir menka - yra per 200.000 tekstų, kuriuose jau nesuskaičiuoju, kiek surašyta žodžių:)… Pritraukti lankytojų nėra toks sunkus uždavinys, įdomesnis tikslas yra juos išlaikyti.

MM: Nebeturite BNS naujienų srauto ar dėl to kenčia turinys ir naujienų gausa?

L. Kmieliauskas: Kaip ir minėjau, kiti kolegos kartais padeda nepražiopsoti įvykių ar atranda įdomių naujienų. Tad dingus vienam šaltiniui, tarsi ir logiška būtų atsakyti, kad “kenčia”. Kaip ir dingus, pvz., delfi.lt, lrytas.lt, alfa.lt, balsas.lt, “dienų.lt” ir kt. portalams.(Nedinkite:) Kaip ir nukentėtų BNS, dingus VZ.LT.
Klausimas - kiek nukenčia? Nežinau - juk nebeturiu naujienų srauto. Bet prisimindamas ankstesnę “turėjimo” patirtį, spėju, kad išgyvensime visai neblogai :).
Savo ruožtu Baltijos šalyse nesame vieninteliai savo grupėje nesinaudojantys vietinėmis agentūromis ir sėkmingai stiprinantys savo pozicijas.


Rodyk draugams

ATN.LT ties išnykimo riba. Vertė || www media

Nors kai kurie blogai (dansu.lt), Verslo žinios (VZ.LT), Alfa.lt rašė apie praėjusią savaitę krizės paliestą interneto naujienų rinkos naujoką, kuris atleido keletą ten dirbusių žmonių, nusprendėme pažvelgti į įdomiausius priartėjimo prie šios akimirkos momentus.


Už ką ATN.LT buvo nemėgstamas kitų media kanalų. Pirmiausia dėl dirbtinai sukeltų atlyginimų žurnalistams. E. Kalinui bekuriant portalą, rinka niršo, kad nelogiška kai kuriems viliojamiems žmonėms kelti atlyginimą iki siūlomo ATN.LT siekiant tą žmogų pasilikti. Dabar trumpalaikės naudos pavilioti žurnalistai ieško darbo ir juos jau tenkina mažesnis atlygis už tą, kurį iki pranešimo apie biudžete švilpiančius vėjus, jiems mokėdavo „naujokas“.


Antra, ATN.LT buvo nemėgstamas dėl E. Kalino viešai demonstruoto perdėto pasitikėjimo savo jėgomis. Interviu kolegoms (zudykreklama.lt) jis optimistiškai aiškino turįs šešiaženklius marketingo biudžetus, lygino delfinus su homo sapiens ir t.t. Tai buvo vienas išsamiausių ir paskutinis E. Kalino interviu blogosferoje. Toliau jis rezervuotai atsakinėjo/ja ir į žiniasklaidos atstovų klausimus. Tai, ką praėjusią savaitę buvo priverstas padaryti direktorius tik dar kartą parodo, kad internetas nėra „Kauno diena“ ar kitas regioninis leidinys, jis gerokai sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau žinių bei nuovokos.


Kolegos, dirbę ATN.LT, MM pasakojo, kad E. Kalinas apie ATN.LT sunkmetį pranešė paskutinę minutę. Direktorius informavo, kad išseko atlyginimų biudžetas, o kažkas iš Danijos (jau nebe Olandijos) atsisako toliau finansuoti projektą. Taip pat buvo įvardintas gelbėjimosi planas – po pranešimo kitą dieną keletas žmonių turėjo parašyti prašymus išeiti iš darbo, kitiems paliktas mėnuo susirasti darbui. Per pirmąjį etapą iš portalo išėjo redaktoriaus pavaduotojos Lauryna Vireliūnaitė, Giedrė Putelyje, pardavimų žmogus Vytautas Šulcas. Esant tokiai situacijai nereikėtų tikėtis, kad likę žmonės kokybiškai dirbtų. Girdėjome, kad kitą darbą jau susirado portale paliktas Ainis Gurevičius, jis greičiausiai dirbs „Lietuvos žiniose“.

Rodyk draugams