Media Medis

Praėjusią savaitę į rankas vienas po kito pakliūdavo jau seniai vartyti (skaityti ten nėra ką, dirba tik keletas žmonių, žinančių, kas yra žurnalistika) „Respublikos“ leidinių grupės laikraštukai – nacionalinis „Respublika“ ir toks pat, tik jau bulvarinis, - „Vakaro žinios“. Bevartant buvo padarytos šiokios tokios išvados ir įžvalgos, kurias ketiname aprašyti keliuose įrašuose (šis pirmasis). Pirmąjį skirsime „Respublikos“ perkraustymui į internetą ir iškastinius (fosilijos) produkto populiarinimo (išsukimo) metodus:

1.Prieš maždaug 10 dienų interneto naršykles adreso laukelyje renkant www.vakarozinios.lt vietoj į senąjį Delfi panašaus tinklalapio prasidaro dizainu i Diena.lt produktus panašus puslapis www.respublika.lt (beta versija). Projekto kūrėjai nusprende „atsivesti“ lankytojų srautą (panašu, kad dirbama dėl kiekio), anksčiau naršiųsį „Vakaro žinių“ tinklalapyje. Tai buvo jau nebe pirmas „Respublikos“ (kaip white paper) ir „Vakaro žinių“ (kaip yellow paper) suplakimas į krūvą. Po šio ėjimo, suprask, jokio skirtumo – skaitai „Respubliką“ ar „Vakaro žinias“, tik vienas brangesnis, kitas – pigesnis, jei perki kioske.
 

2.Įdarbinamos grupės kortelės. Vitas Tomkus, „Respublikos“ vyriausiasis redaktorius ir leidėjas, ilgai priešinosi įvairiausioms technologinėms naujovėms. Sklido kalbos, kad dėl to ir strigo „Respublikos“ įportalinimas. Tačiau, iš paleisto produkto akivaizdu, kad didžiausias leidėjo pavydas kitiems el.žiniasklaidos produktams jaučiamas tiems, kurie yra skaitomi ir išprovokuoja skaitytojų reakciją – komentarus. Todėl, greičiausiai, sėkmingas portalo startas „Respublikoje“ buvo siejamas su komentarų gausa, interaktyvu, akivaizdžiu, visiems matomu skaitytojų dalyvavimu žiniasklaidos procesuose. Specialiai tam buvo paskelbta akcija: „Rašyk 30 komentarų ir gauk dovanų „Maestro Olialia“ mokėjimo nuolaidų kortelę“. Nors akcija plačiai reklamuojama svetainėje, bet, pavyzdžiui rašinys apie Eurovizijos nugalėtojus norvegus ir pralaimėtojus lietuvius per puse paros sulaukė tik 30 komentarų (palyginimui Delfi – daugiau nei 7000, Lrytas.lt – daugiau nei 4000).

3.Akivaizdu, kad Vitas Tomkus tarp RE skaitytojų ir elektroninėje erdvėje yra populiaresnis už Euroviziją ir kitokius masėms aktualius reiškinius ar įvykius. Mat, jo rašinius skaito ir komentuoja Respublika.lt svetainėje keliais kartais gausiau, nei kitas temas. Didesnės sėkmes RE grupė internete galėjo sulaukti paleidusi atskirą V. Tokaus bloga (ir sąnaudų būtų mažiau nei žaisti su įvairiausiais portaliūkščiais, tokiais, kaip Tunyla.lt, Delfinas.lt ir t.t.).

4.„Olialia“ produktų išnaudojimas. Maždaug trečdalis respublika.lt titulinio puslapio yra skiriama dar vienam šakiniam (ir turbūt vienam sėkmingiausių) iš Tomkų verslų – „Olialia“ produktams dar kartą pagirti. Tačiau čia vėl verdama savo sultyse… Kitap tariant - nieko nauja - nei naujos koncepcijos, nei išskirtinimo. Tas pats printas su brukamais savais produktais, tik kompiuterio ekrane.

Rodyk draugams

Tarptautinio verslo žurnalo anglų kalba “Lithuanian Business Review” redaktore ir projekto vadove pradėjo dirbti buvusi LNK informacinės laidos “Europiečiai” vedėja Rasa Tapinienė. Anksčiau ji dirbo ir LNK “Žinių tarnyboje”. Jos vyras Andrius Tapinas kažkada nesėkmingai mėgino imtis viešojo maitinimo ir “išgėrinėjimo” verslo - buvo įkūręs barą sostinės Islandijos gatvelėje, dabar jis vadovauja V. Romanovo finansuojamam vieninteliam lietuviškam sporto TV kanalui.

Rodyk draugams

Žiniasklaidos koncernas Schibsted Lietuvoje valdo ne tik nemokamą dienraštį bei portalą 15min., žurnalą Žmonės, bet ir skelbimų puslapius - plius.lt, kuriuose iš visų kategorijų vienvaldis reitingų lyderis yra automobilių skelbimų portalas auto.plius.lt . Jis toks populiarus, kad net ir apmokesdinus skelbimų talpinimo paslaugą, jis liko lankomas, o konkurentai - autogidas.lt ir kt. atsilieka ne per vieną GemiusAudience punktą. Apmokesdinimas ir pasilikę klientai (skelbimų davėjai) buvo pirmasis požymis apie lietuvių konservatorišką požiūrį į naršymą internete.
   
Antras žingsnis, kurį plius.lt grupė žengė visai neseniai buvo dizaino pakeitimas ir paieškos bei kitokių sistemų “supaprastinimas”. Kai įpranti, paslauga iš tiesų parankesnė, ypač stengiantis surasti ne vieną arba palyginti skirtingų automobilių kainas ir pan., tačiau mažiau interneto naršymą perpratusius lankytojus pliuso ”patogumai” gerokai išgąsdino. Tai iliustruoja paties portalo paskelbta apklausa:


   
Paviršutiniškai analizuojant duomenis, galima daryti tokias išvadas:
- tipinio vartotojo portretą galima pamatyti kiekvieną šeštadienį Kauno automobilių turguje.
- Pliusas.lt ir komanda yra per daug patenkinti savimi, nes net klausimynu nesistengia surinkti kuo tikslesnio feedback'o: pažiūrėkit į klausimus “labai gražus naujas dizainas”, “Geras sprendimas”, kurie akivaizdžiai tėra priemonė savigyrai iš išorės susirinkti (kas šuniui pakels uodegą, jei ne jis pats).
- už patogią navigaciją greičiausiai balsavo beveik visi dirbę prie projekto:).
- daugiau nei 60 proc. aktyvių lankytojų (atsakinėjančių į klausimus ir bent šitaip dalyvaujančių interaktyve) nieko nesuprato, tačiau nuo 21 d. esminių pakeitimų nepadaryta.
- ne palaipsniui, o greitai daromi pakeitimai sukelia atmetimo reakciją.

Taigi, plius.lt dizaino ir kiti atnaujinimai gera pamoka kitiems rinkos žaidėjams ir dar vienas įrodymas, kad lietuvius vartotojus (ypač siekiant paimti vyresnį) reikia mokyti, mokyti ir dar kartą mokyti, o ne stebinti:).
  
mediamedis@gmail.com
  

Rodyk draugams

Dienraščio “Lietuvos rytas” žurnalistė ir Fianansų ministerija turi ypatingą ryšį. Dienraščio “svoriu” vadinama patyrusi žurnalistė-apžvalgininkė, kurios įžvalgos kartais populiarumu nenusileidžia Rimvydui Valatkai, Ramunė Sotvarienė gyvena drauge su konservatorių deleguotu finansų ministru Algirdu Šemeta. Nuo Vyriausybės suformavimo (2008 metų pabaiga) stebėjome R. Sotvarienės rašinius ir laukėme jos viešai užsimenant apie tai. Praėjus maždaug geram mėnesiui po Vyriausybės suformavimo, R. Sotvarienė viename iš savo rašinių teigė: “Atkakliai laikiausi nuostatos: apie Vyriausybės finansų politiką, mokesčius ar algas - nė žodžio. Kai gyvenimo bendražygis tampa finansų ministru, ginčytis viešai lyg ir nedora - gali namie išsiaiškinti. O parašyk ką gera, nors ir iš švenčiausio įsitikinimo, vis tiek nepatikės.” (Lietuvos rytas, 2009 01 27). Daugiau “prisipažinimų” nepastebėjome.

Rodyk draugams

Kaip jaustumėtės, jei praėjusiais metais nusipirkę naujutėlaitį X markės automobilį vieną balandžio rytą jį rastumėte be ratų ar šiaip kokios nors gyvybiškai svarbios dalies? Gamintojai jas panaikino, apie tai buvo pranešta Y markės automobilių gamintojų svetainėse, bet Jūs to nežinojote, nes esate ištikimas savo gamintojo svetainei. Pagalvotumėte: pasidarbavo labiausiai krizės prispausteji. Kiek tai sukeltų nerimo? Rūpesčių? Juk automobilis kiekvieno veiklaus žmogaus gyvenime - gyvybiškai svarbus.

Lygiai tokiu save vadino “Lietuvos rytas”, kai įvairiomis akcijomis brukosi į ištikimiausiųjų - prenumeratorių - pašto dėžutes. Brukosi su visais gyvybiškai svarbiais (klestmečiu kai kuriuos atskirais žurnalais virtusiais) priedais - “Krepšiniu”, “Vartais”, “Savaitgaliu”. Juose spausdinamos “softinės” temos paviliojo net tuos, kuriems jau seniai pagrindinio žodis nebeatrodo tvirtas arba tiesiog pagrindinis jiems nebėra vienintelis žinių šaltinis.

“Krepšinio”, “Savaitgalio” priedų nuo balandžio neliks, “Vartai” vėl virs keliais atvartais pagrindiniame.

Todėl balandžio pradžioje ištikimiausieji galės klausti: ką reikės skaityti, jei pagrindinis jiems neįdomus? Savotiškas triukas: metams perki su ratais, po trijų mėnesių ratus atima nepasiūlydami alternatyvų.

Kažkuo panašu į plačiai nuskambėjusį vienos telekomunikacijų bendrovės mobiliojo ryšio planų keitimo atvejį? Ar tai nėra atviro nervo krapštymas (ačiū apžvalgininkui, iš kurio pasiskolinau šią frazę)? Ypač, kai tai daroma tyliai - bičiuliai prenumeratoriai prieš rašant šį įrašą patikino, kad jokio išskirtinio pranešimo ar taktiško paklausimo dėl pretenzijų iš gyvybiškai svarbaus kartu su juo į pašto dėžutes negavo. Gal jis nėra toks gyvybiškai svarbus? Natūralu, kad toks klausimas gali iškilti ne tik tiesioginiams ar netiesioginiams konkurentams, pirma už patį linksniuojantiems laikraščio problemas, bet ir prenumeratoriams.

Rodyk draugams

Bonnier žiniasklaidos koncernas Lietuvoje, valdantis vienintelį verslo spausdintą dienraštį “Verslo žinios” (šalia veikiančią svetainę VZ.LT), rengiasi atidaryti Baltijos biznio portalo padalinį Lietuvoje? Bent jau toks įspūdis susidaro surinkus interneto naršyklės adreso eilutėje BBN.LT (Baltic Business News).

Atsidaro puslapis, kuriame rašoma, kad “Portalas kuriamas”, tačiau tokį vaizdą galima matyti jau kone pusmetį. Per daug į šį klausimą nesigilinsime, tačiau akivaizdu, kad Lietuvoje į anglų kalba verčiamų naujienų poreikis nėra toks didelis, kaip Estijoje, kur “lengvamečiu” buvo koncentruojama dauguma Baltijos šalyse steigiamų įmonių headoffice'ų. Todėl, natūralu, kad ten galima buvo tikėtis ir daugiau portalo vartotojų.

Keletą mėnesių skaitome bbn.ee ir pastebime, kad informacijos atnaujinimas jame vyksta vėžlio greičiu. Be to, susidaro įspūdis, kad kone visas medžiagas rengia viena žurnalistė (galbūt šis įspūdis yra klaidingas).

Rodyk draugams

Universali žurnalistė, (buvusi, galbūt esama VU Komunikacijos fakulteto dėstytoja), bei laidos “Paskutinė instancija” “ašis” - Rūta Grinevičiūtė tapo Seimo narės, konservatorės Aurelijos Stancikienės visuomeninė padėjėja. Šitaip jai atsivėrė galimybė vėl lankytis Seime, mat anksčiau Seimo valdyba buvo priėmusi sprendimą neakredituoti R. Grinevičiūtės darbui Seimo rūmuose.

Galima tik spėlioti, bet tam, greičiausiai, įtakos turėjo Seimo vadovas Arūnas Valinskas, kuris ne kartą buvo “susikirtęs” su R. Grinevičiūte. Vienas įsimintinesnių tokių atvejų - R. Grinevičiūtės vesta laida Seimo rinkimų rezultatų skaičiavimo naktį (2008, spalis) per LNK, kurioje žurnalistė ir būsimas Seimo vadovas apsižodžiavo. Priminsime, kad tuomet tiesioginiame eteryje R. Grinevičiūtė mėgino įrodyti, kad A. Valinskas banrkutuoja. Tai įžiebė lengvą konfliktą ir A. Valinskas uždavė R. Grinevičiūtei klausimą: “Kur geriau būti prostitute - nuotraukoje ar žurnalistikoje?”. Įdomu, kaip Rūta atsilygins A. Stancikienei už atvertas Seimo duris…

Rodyk draugams

2009 kovo 09 eilinį kartą įsijungiau „Žinių radiją“. Eteryje – laida „Įvykiai ir komentarai“ su, kaip atrodo iš per kraštus besiliejančios išmonės, šauniaisiais žurnalistais Aurimu Peredniu ir Ginu Dabašinsku bei trimis pašnekovais – Žurnalistikos instituto dėstytoju Romu Sakadolskiu, Balsas.lt svetainės redaktoriumi Arūnu Brazausku ir Delfi.lt redaktoriumi Sigitu Babiliumi. Laidos koncepcija – paplepėti apie tai, kas įvyko per praėjusią savaitę. Jei norite išmesti valandą iš gyvenimo, klausykite – čia ( http://www.ziniur.lt/programa/archyvas?pg=1&cat=50&item=7072 ).

Dėmėsio verti ir įdomūs pasirodė žurnalistų klausimai, kurie skamba (pseudo)rimtose diskusijose, panašu ne į žurnalistus, o į hip hop‘o muzikantus, įmestus į rimto radijo studiją:

Žinių radijo žurnalistas kalba apie D. Grybauskaitės kandidatūrą: Klausytojas štai sako, kad vyrai bėga iš trasos, nes, suprask, bijo nuo moters į kaulus gaut.

Žinių radijo žurnalistas kalba apie D. Grybauskaitės įvaizdį: Gal galite paaiškinti kas čia atsitiko, kad įvaizdis yra toks kapitalus. Mes čia gyvenome, gyvenome ir staiga susidūrėme su kažin kokiu neaiškiu įvaizdžiu.

Kalbama su Žurnalistikos instituto dėstytoju, piliečių santalkos nariu Romu Sakadolskiu apie emocinį piliečių sprendimą per rinkimus: “Žinių radijo” žurnalistas: Romai, bet jūs jau priėmėt spendimą? Man tiesiog įdomu, kaip vyksta sprendimo priėmimas? Mes gi visada apie tai šnekam, mes šnekam, kad žmonės staiga nežino iš kur žmogus atėjęs, erokomisaras, viską, ir staiga hop reitingas iki 70 procentų. Kodėl taip yra? Ar jie galvoja, kaip jie priiminėja sprendimus? Kokiu būdu jie sveria sprendimus? (R. Sakadolskis: dauguma žmonių gal to ir nedaro…) Bet to reikia mokykloje mokyti, čia yra sprendimų priėmimo menas, reikia tiesiog mokyti kaip į reklamą reaguot (R. Sakadolskis: visam pasauly taip yra, visur pasaulyje žmonės priima emocinius sprendimus). Tai dėl to pasaulis tokioj uodegoj ir sėdi, kad visur taip yra (R. Sakadolskis: nu, galbūt…).

Rodyk draugams

Jau kurį laiką nuo tiesioginio dienraščio redagavimo pasitraukęs „Respublikos“ leidėjas Vitas Tomkus nuo šios savaitės grįžo prie šio darbo. Laikraščio metrikoje pasikeitė iki šiol šį dienraštį redagavusios žurnalistės Ramunės Vaičiulytės pareigos. Iš vyriausiosios redaktorės ji tapo vyriausiojo redaktoriaus Vito Tomkaus pavaduotoja. Dar vienas pavaduotojas – Algis Kalanta.

Prieš kelis metus „Resbublikos“ leidėjas buvo paskelbęs prieštaringai įvertintą rašinių ciklą „Kas valdo Pasaulį?“. Po šio ciklo pasirodymo V. Tomkaus, kaip feljetonų autoriaus, pavardė dingo iš „Respublikos“ puslapių, tačiau šių metų vasarį jis vėl kreipėsi į skaitytojus, parašydamas tekstą “Lietuviais esame mes gimę…”. Efekto sustiprinimui buvo pasitelkta naujienų svetainė Balsas.lt, kurioje buvo paskelbtas tekstas ir jį reklamuojantis skydelis. Vėliau pasirodė dar keletas publikacijų, kurios buvo spausdinamos kone visuose „Respublikos“ grupės leidiniuose – „Respublikoje“, „Vakarų eksprese“, „Vakaro žiniose“.

V. Tomkus Vilniaus universitete yra baigęs žurnalistiką. Karjeros pradžioje dirbo satyros žurnale „Šluota“. 1989 m. rugsėjo 16 d. įsteigė nacionalinį dienraštį „Respublika“ ir jį redagavo.

Rodyk draugams

Rodyk draugams