BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pranešimas spaudai: žurnalas „Miesto IQ“ tampa mėnraščiu „IQ. The Economist“ || print media

Žiniasklaidos bendrovei „Intelligent Media“ pasirašius naują bendradarbiavimo sutartį su Didžiosios Britanijos prestižinio savaitraščio „The Economist“ leidėjais, kultūros žurnalas „Miesto IQ“ taps politikos, ekonomikos ir kultūros žurnalu „IQ. The Economist“.

Pagal sutartį su partneriais Didžiojoje Britanijoje, dalį „IQ. The Economist“ žurnalo turinio sudarys savaitraščio „The Economist“ apžvalgininkų rašiniai, o bendrovė „Intelligent Media“ įsigijo išskirtines teises lietuvių kalba ir Lietuvos teritorijoje skelbti „The Economist“ straipsnius tiek spaudoje, tiek internete.

Žurnalo „IQ. The Economist“ vyriausiuoju redaktoriumi pakviestas dirbti politologas Vladimiras Laučius. „Šiuo metu buriame žurnalistų komandą, o pirmasis „IQ. The Economist“ numeris pasirodys jau balandžio mėnesį. Bendradarbiaudami su tarptautinį pripažinimą pelniusiu savaitraščiu „The Economist“ sieksime ir Lietuvoje tapti patikimos, solidžios, analitinės spaudos simboliu“,– sakė V. Laučius.

Bendrovė „Intelligent Media“ nuo 2009 metų rudens Lietuvoje taip pat leidžia „The Economist“ grupei priklausantį ketvirtinį turiningo gyvenimo žurnalą „Intlligent Life“. Saulius Garbaravičius, bendrovės „Intelligent Media“ direktorius, tvirtino, kad vos prieš pusmetį pradėto leisti „Intelligent Life“ žurnalo startas pateisino lūkesčius ir paneigė skeptikų vertinimus, kad Lietuvos rinka yra per maža ar nesubrendusi intelektualiems žiniasklaidos produktams.

Žurnalas „IQ. The Economist“ bus leidžiamas kas mėnesį, dvylika kartų per metus, o platinamas visose spaudos prekybos vietose. Žurnalo numerio kaina – 4,9 lito.

„Intelligent Media“ kontrolinis akcijų paketas priklauso bendrovei „SC Baltic Media“. Ši bendrovė taip pat leidžia žurnalą „L‘Officiel Mada“.

MM apie Vladimirą Laučių:

- buvo naujienų agentūros ELTA (kai ši priklausė koncernui “MG Baltic” redaktorius);
- buvo naujienų svetainės Alfa.lt vienas iš pradininkų, ją redagavo ir į savo direktorius rekomendavo žurnalistą Virgį Valentinavičių. Vėliau dėl kilusios trinties vienam iš jų teko pasitraukti. Alfa.lt paliko V. Laučius.
- pasitraukęs iš Alfa.lt redaktoriaus pareigų V. Laučius patarinėjo tuometiniam Seimo pirmininko pavaduotojui Andriui Kubiliui, bendradarbiavo su įvairiais leidiniais rašydamas politinius komentarus, įžvalgas ir t.t. Tyliai pradėjęs patarėjo darbą, jis tyliai jį ir baigė.
- tiek prieš 2008-ųjų metų LRS rinkimus, tiek po jų V. Laučius rašė įvairaus žanro tekstus, darė interviu su žinomais politikais. Publikacijos buvo skelbiamos keliuose leidiniuose.  Dalis jų buvo publikuota dienraštyje “Lietuvos žinios”, žurnale “Veidas”, portale Delfi.lt.

MM
mediamedis@gmail.com

Rodyk draugams

Respublika.lt internete toliau nerieda nuo print‘o || www media

Praėjusią savaitę į rankas vienas po kito pakliūdavo jau seniai vartyti (skaityti ten nėra ką, dirba tik keletas žmonių, žinančių, kas yra žurnalistika) „Respublikos“ leidinių grupės laikraštukai – nacionalinis „Respublika“ ir toks pat, tik jau bulvarinis, - „Vakaro žinios“. Bevartant buvo padarytos šiokios tokios išvados ir įžvalgos, kurias ketiname aprašyti keliuose įrašuose (šis pirmasis). Pirmąjį skirsime „Respublikos“ perkraustymui į internetą ir iškastinius (fosilijos) produkto populiarinimo (išsukimo) metodus:

1.Prieš maždaug 10 dienų interneto naršykles adreso laukelyje renkant www.vakarozinios.lt vietoj į senąjį Delfi panašaus tinklalapio prasidaro dizainu i Diena.lt produktus panašus puslapis www.respublika.lt (beta versija). Projekto kūrėjai nusprende „atsivesti“ lankytojų srautą (panašu, kad dirbama dėl kiekio), anksčiau naršiųsį „Vakaro žinių“ tinklalapyje. Tai buvo jau nebe pirmas „Respublikos“ (kaip white paper) ir „Vakaro žinių“ (kaip yellow paper) suplakimas į krūvą. Po šio ėjimo, suprask, jokio skirtumo – skaitai „Respubliką“ ar „Vakaro žinias“, tik vienas brangesnis, kitas – pigesnis, jei perki kioske.
 

2.Įdarbinamos grupės kortelės. Vitas Tomkus, „Respublikos“ vyriausiasis redaktorius ir leidėjas, ilgai priešinosi įvairiausioms technologinėms naujovėms. Sklido kalbos, kad dėl to ir strigo „Respublikos“ įportalinimas. Tačiau, iš paleisto produkto akivaizdu, kad didžiausias leidėjo pavydas kitiems el.žiniasklaidos produktams jaučiamas tiems, kurie yra skaitomi ir išprovokuoja skaitytojų reakciją – komentarus. Todėl, greičiausiai, sėkmingas portalo startas „Respublikoje“ buvo siejamas su komentarų gausa, interaktyvu, akivaizdžiu, visiems matomu skaitytojų dalyvavimu žiniasklaidos procesuose. Specialiai tam buvo paskelbta akcija: „Rašyk 30 komentarų ir gauk dovanų „Maestro Olialia“ mokėjimo nuolaidų kortelę“. Nors akcija plačiai reklamuojama svetainėje, bet, pavyzdžiui rašinys apie Eurovizijos nugalėtojus norvegus ir pralaimėtojus lietuvius per puse paros sulaukė tik 30 komentarų (palyginimui Delfi – daugiau nei 7000, Lrytas.lt – daugiau nei 4000).

3.Akivaizdu, kad Vitas Tomkus tarp RE skaitytojų ir elektroninėje erdvėje yra populiaresnis už Euroviziją ir kitokius masėms aktualius reiškinius ar įvykius. Mat, jo rašinius skaito ir komentuoja Respublika.lt svetainėje keliais kartais gausiau, nei kitas temas. Didesnės sėkmes RE grupė internete galėjo sulaukti paleidusi atskirą V. Tokaus bloga (ir sąnaudų būtų mažiau nei žaisti su įvairiausiais portaliūkščiais, tokiais, kaip Tunyla.lt, Delfinas.lt ir t.t.).

4.„Olialia“ produktų išnaudojimas. Maždaug trečdalis respublika.lt titulinio puslapio yra skiriama dar vienam šakiniam (ir turbūt vienam sėkmingiausių) iš Tomkų verslų – „Olialia“ produktams dar kartą pagirti. Tačiau čia vėl verdama savo sultyse… Kitap tariant - nieko nauja - nei naujos koncepcijos, nei išskirtinimo. Tas pats printas su brukamais savais produktais, tik kompiuterio ekrane.

Rodyk draugams

Žurnalistės R. Sotvarienės “prisipažinimas” || print media

Dienraščio “Lietuvos rytas” žurnalistė ir Fianansų ministerija turi ypatingą ryšį. Dienraščio “svoriu” vadinama patyrusi žurnalistė-apžvalgininkė, kurios įžvalgos kartais populiarumu nenusileidžia Rimvydui Valatkai, Ramunė Sotvarienė gyvena drauge su konservatorių deleguotu finansų ministru Algirdu Šemeta. Nuo Vyriausybės suformavimo (2008 metų pabaiga) stebėjome R. Sotvarienės rašinius ir laukėme jos viešai užsimenant apie tai. Praėjus maždaug geram mėnesiui po Vyriausybės suformavimo, R. Sotvarienė viename iš savo rašinių teigė: “Atkakliai laikiausi nuostatos: apie Vyriausybės finansų politiką, mokesčius ar algas - nė žodžio. Kai gyvenimo bendražygis tampa finansų ministru, ginčytis viešai lyg ir nedora - gali namie išsiaiškinti. O parašyk ką gera, nors ir iš švenčiausio įsitikinimo, vis tiek nepatikės.” (Lietuvos rytas, 2009 01 27). Daugiau “prisipažinimų” nepastebėjome.

Rodyk draugams

Gyvybiškai svarbus ištikimiausiems krapšto atvirą nervą? || print media

Kaip jaustumėtės, jei praėjusiais metais nusipirkę naujutėlaitį X markės automobilį vieną balandžio rytą jį rastumėte be ratų ar šiaip kokios nors gyvybiškai svarbios dalies? Gamintojai jas panaikino, apie tai buvo pranešta Y markės automobilių gamintojų svetainėse, bet Jūs to nežinojote, nes esate ištikimas savo gamintojo svetainei. Pagalvotumėte: pasidarbavo labiausiai krizės prispausteji. Kiek tai sukeltų nerimo? Rūpesčių? Juk automobilis kiekvieno veiklaus žmogaus gyvenime - gyvybiškai svarbus.


Lygiai tokiu save vadino “Lietuvos rytas”, kai įvairiomis akcijomis brukosi į ištikimiausiųjų - prenumeratorių - pašto dėžutes. Brukosi su visais gyvybiškai svarbiais (klestmečiu kai kuriuos atskirais žurnalais virtusiais) priedais - “Krepšiniu”, “Vartais”, “Savaitgaliu”. Juose spausdinamos “softinės” temos paviliojo net tuos, kuriems jau seniai pagrindinio žodis nebeatrodo tvirtas arba tiesiog pagrindinis jiems nebėra vienintelis žinių šaltinis.


“Krepšinio”, “Savaitgalio” priedų nuo balandžio neliks, “Vartai” vėl virs keliais atvartais pagrindiniame.


Todėl balandžio pradžioje ištikimiausieji galės klausti: ką reikės skaityti, jei pagrindinis jiems neįdomus? Savotiškas triukas: metams perki su ratais, po trijų mėnesių ratus atima nepasiūlydami alternatyvų.


Kažkuo panašu į plačiai nuskambėjusį vienos telekomunikacijų bendrovės mobiliojo ryšio planų keitimo atvejį? Ar tai nėra atviro nervo krapštymas (ačiū apžvalgininkui, iš kurio pasiskolinau šią frazę)? Ypač, kai tai daroma tyliai - bičiuliai prenumeratoriai prieš rašant šį įrašą patikino, kad jokio išskirtinio pranešimo ar taktiško paklausimo dėl pretenzijų iš gyvybiškai svarbaus kartu su juo į pašto dėžutes negavo. Gal jis nėra toks gyvybiškai svarbus? Natūralu, kad toks klausimas gali iškilti ne tik tiesioginiams ar netiesioginiams konkurentams, pirma už patį linksniuojantiems laikraščio problemas, bet ir prenumeratoriams.

Rodyk draugams

Redaguoti „Respubliką“ vėl ėmėsi Vitas Tomkus || print media

Jau kurį laiką nuo tiesioginio dienraščio redagavimo pasitraukęs „Respublikos“ leidėjas Vitas Tomkus nuo šios savaitės grįžo prie šio darbo. Laikraščio metrikoje pasikeitė iki šiol šį dienraštį redagavusios žurnalistės Ramunės Vaičiulytės pareigos. Iš vyriausiosios redaktorės ji tapo vyriausiojo redaktoriaus Vito Tomkaus pavaduotoja. Dar vienas pavaduotojas – Algis Kalanta.


Prieš kelis metus „Resbublikos“ leidėjas buvo paskelbęs prieštaringai įvertintą rašinių ciklą „Kas valdo Pasaulį?“. Po šio ciklo pasirodymo V. Tomkaus, kaip feljetonų autoriaus, pavardė dingo iš „Respublikos“ puslapių, tačiau šių metų vasarį jis vėl kreipėsi į skaitytojus, parašydamas tekstą “Lietuviais esame mes gimę…”. Efekto sustiprinimui buvo pasitelkta naujienų svetainė Balsas.lt, kurioje buvo paskelbtas tekstas ir jį reklamuojantis skydelis. Vėliau pasirodė dar keletas publikacijų, kurios buvo spausdinamos kone visuose „Respublikos“ grupės leidiniuose – „Respublikoje“, „Vakarų eksprese“, „Vakaro žiniose“.


V. Tomkus Vilniaus universitete yra baigęs žurnalistiką. Karjeros pradžioje dirbo satyros žurnale „Šluota“. 1989 m. rugsėjo 16 d. įsteigė nacionalinį dienraštį „Respublika“ ir jį redagavo.

Rodyk draugams

„Verslo žinių“ žingsnis taupymo link || print media

Esame dėkingi „Verslo žinių“ vyr. redaktoriui ir generaliniam direktoriui Rolandui Barysui už sugaištą laiką ir operatyvumą atsakant į MM sekmadieninius klausimus. Ačiū, atsakymai vertingi.


Panašu, kad Lietuvos nacionalinius dienraščius leidžiančios bendrovės savo misiją suvokia skirtingai. Pavyzdžiui, pirmadieninės „Verslo žinios“ maža žinute praneša apie jas leidžiančios bendrovės veiklos optimizavimą ir 9 darbuotojų atleidimą. Atsakydamą į klausimą kodėl ir ką, bendrovė apsisaugo nuo viešų manipuliacijų, gandų ir išvedžiojimų, gaila, kad šitaip nesielgia kitos nacionalinius dienraščius leidžiančios ir ne mažesnių problemų turinčios bendrovės.


Interviu su p. Barysu


MM: Ar tiesa, kad „Verslo žinios“ atleido apie 10 darbuotojų, kiek darbuotojų apskritai dirba „Verslo žiniose“?


p. Barysas: Netiesa. Verslo žinios atleido 9 darbuotojus.


MM: Iš kokių skyrių darbuotojai buvo atleisti ir kodėl?


p. Barysas: Iš telemarketingo, reklamos ir produktų pardavimo skyrių reorganizavus pardavimų procesus bei sumažėjus darbo apimtims.


MM: Ar atlikus šiuos atleidimus buvo optimizuota „Verslo žinių“ veikla pagal dabartinę ekonominę situaciją? Galbūt dar galimi nauji atleidimai ateityje?


p. Barysas: Veiklos optimizavimu užsiimame nuolatos, bendrovė nuo pat jos įsteigimo 1995 m. siekė dirbti racionaliai ir efektyviai. Tai patvirtina faktas, kad bendrovė niekada nebuvo nuostolinga.


Dabartinę ekonominę situaciją prognozavome dar 2007 m. pabaigoje rengdami šių metų biudžetą, todėl jai buvome pasiruošę. Tačiau sparčiai blogėjanti verslo aplinka, su tuo susiję dramatiški pokyčiai reklamos rinkoje ir kartu Vyriausybės rengiami sprendimai dėl PVM didinimo spaudos leidiniams, autorinių apmokestinimo. Jeigu situacija rinkoje ir toliau negerės, turėsime taikyti ir kitas reikalingas priemones verslo tęstinumui užtikrinti. Tarp jų galimi ir nauji atleidimai.


MM: El. paštu gavome kvietimą pigiau prenumeruoti Verslo žinias dar šiais metais, laiške įvardintos priežastys - kitąmet pasikeisiantys mokestiniai įstatymai ir laikraščio brangimas vartotojui - kiek konkrečiai pabrangs Verslo žinių prenumerata, kiek pats laikraštis? Kaip manote, ar tai bus priežastis, kodėl skaitytojai pradės nuosekliau rinktis, ką skaityti, t.y. ką pirkti, o ko ne?


p. Barysas: Ne kartą sakiau, kad žiniasklaida yra labai specifinė veikla, kuriai būdinga dualistinė prigimtis: iš vienos pusės žiniasklaida siekia komercinės sėkmės, iš kitos - atlieka demokratijos sarginio šuns misiją. Būtent dėl šio ypatingo jos vaidmens visos pasaulio valstybės, kuriose demokratija suvokiama kaip didžiausia visuomenės vertybė, žiniasklaida turi tam tikrų lengvatų, kurios turėtų užtikrinti jos ekonominį savarankiškumą, leidžiantį išsaugoti nepriklausomą poziciją.


Dabar nauja valdžia planuojamais sprendimais užmaišė mirtiną kokteilį pačiu netinkamiausiu metu, kai reklamos rinka mažėja 30-40 procentų. Nuostolių nėra kaip kompensuoti, nes padidintas PVM atsilieps leidinių tiražams. Viso to pasekmė - gerokai tuštesnės spaudos leidinių lentynos, nes iš rinkos pasitrauks didelis skaičius laikraščių ir žurnalų, o bedarbių gretose matysime kaip niekada daug žurnalistų.


Nors „Verslo žinios“ yra labiausiai bendrovių skaitomas leidinys, o joms PVM mokestis yra grąžinamas, sulaukiame buvusių skaitytojų laiškų, kuriuose jie teigia, kad kitais metais turės taupyti taip pat ir prenumeratos sąskaita. Sunkiai įsivaizduoju sėkmingą verslo tvarkymą be tos informacijos, kurią platina „Verslo žinios“. Pripažinkime, kad tai desperatiški ir rizikingi verslininkų sprendimai, signalizuojantys apie sudėtingą verslo situaciją. Mums belieka viltis, kad prenumeratos atsisakymai netaps masiniu reiškiniu, o ir pasitraukusieji po kurio laiko sugrįš, nes alternatyvių informacijos šaltinių taip pat sumažės, o ir informacijos patikimumas verslininkui ne paskutinėje vietoje. Labai norėtume išlaikyti seną leidinio kainą, tačiau, kaip sakiau anksčiau, leidėjai šiuo metu neturi jokių kitų išteklių kompensuoti padidinto PVM, vadinasi ir mes turėsime laikraštį branginti 14 proc.


MM: Kokią spausdintos žiniasklaidos ateitį matytumėte po metų, kiek ir į kurią pusę ją koreguos nauji mokestiniai įstatymai?


p. Barysas: Iš dalies į šį klausimą atsakiau aukščiau. Pridurti galėčiau nebent tai, kad man nepataisomam optimistui sunku rasti racionalių argumentų, kurie leistų nedramatizuoti situacijos žiniasklaidos srityje. Bus blogai, labai blogai. Taip teigiu ne siekdamas sutirštinti spalvas, o gerai išmanydamas šią sritį.


Švelniai tariant, žurnalų ir laikraščių skaičius turėtų keistis ženkliai. Visuomenei tai reiškia „smegenų plovimo“ pavojų, nes didžia dalimi išliks arba valdžios, arba iš kažkur kitur atėjusių pinigų išlaikomi leidiniai. Kuo tai gali pasibaigti? Atsiverskite sovietinio laikotarpio laikraščius, arba pasižiūrėkite Rusijos televizijų programas.


Internetas irgi neišgelbės, nes Kinijos ir kitų valstybių pavyzdys rodo, kad jį galima sėkmingai kontroliuoti arba blokuoti. Be to ir internete ne tiek daug komerciniu požiūriu sėkmingų projektų. Taigi, tai trumpiausias kelias į valstybės išsigimimą ir jos nepriklausomybės praradimą, ypač tokiai dar silpnai valstybei, kokia yra Lietuva.


MM: Dėkojame už atsakymus.

Rodyk draugams

„The Economist“ svoris Lietuvoje – metraštis || print media

Nuo šiandien oficialiai galima įsigyti bendrovės „Diena Media News“ Lietuvoje adaptuojamo po „The Economist“ vėliava leidžiamo (šitaip sakome, nes ant stalo guli jau antras metinis numeris – vienok jau periodika) leidinio „The World in 2009“ (Pasaulis 2009 metais) (kaina – 20 Lt) antrąjį numerį. Metraštis, kurio misija apžvelgti būsimus metus, geras atminties gaivinimo įrankis, juolab, kad vartant ir naują, ir seną kartu galima nesunkiai nuspėti, kur prašauta, kur pataikyta. Be to, lentynoje metiniai leidiniai, ypač tokie, pusiau darbiniai, užima gerokai mažiau vietos, nei krūvos verslo klasių, versusų, valstybių ir t.t.


Negalima nepacituoti auksinės šio leidinio redaktoriaus Lietuvoje (kartu ir „Diena media news“ vyr. red. Ovidijaus Lukošiaus) minties: „Jei iš prigimties būtume didesni pesimistai nei optimistai, dauguma pernai mūsų paleistų spėjimo strėlių būtų įsmigusios į taikinio vidurį“. Praktiškai ši citata ir paskatino parašyti šį įrašą. Taiklu. Ypač, kai 2007-ųjų pabaigoje pasirodžiusiame leidinyje „Pasaulis 2008 metais“ šalia didžiųjų – Pekino Olimpininių žaidynių, LT Seimo rinkimų aktualijų, buvo gvildenamos ir tokios ekonomikos krizės priešaušrio temos, kaip NT krizės nuojautos JAV, priežastys, dėl kurių grįš į Lietuvą emigrantai ir t.t. Visa tai šiuo metu jau įsibėgėję – JAV sprogo NT burbulas, finansų sektorius išgyvena krachą, ekonomikos švytuoklė tokia nestabili, kad, jei ji rodytų lėktuvo kuro sąnaudas, net ir labiausiai patyrę mechanikai negalėtų nuspėti skrydžio atstumo.


Pagrindinis 2008 metams skirto leidinio akcentas buvo varžybų ženklas, Rusijos, JAV prezidentų rinkimai, o 2009-iesiems skirtame metraštyje, kaip deklaruoja leidėjai, susitinka Barakas Obama, George‘s W.Bushas ir Vladimiras Putinas, taip pat kalbama apie Lietuvos prieitus sunkumus – IAE uždarymą, ekonominę krizę, neprognozuojamą politiką ir t.t.


Palyginus 2008-iesiems ir 2009-iesiems skirtus metraščius galima įžvelgti tokius nedidelius (techninius) skirtumus: pirmasis buvo kiek storesnis (162 psl.) už antrąjį (154 psl.) (greičiausiai dėl sumažėjusios reklamos puslapių); pirmajame buvo suburta mažiau autorių, antrajame – jų kone dvigubai daugiau (gal įžvalgos bus taiklesnės); antrajame yra „Specialus aplinkosaugos skyrius“, pirmajame – tebuvo kelios temos.


Metraštis „Pasaulis 2009 metais“ platinamas 90 pasaulio šalių ir spausdinamas 20 skirtingų kalbų. Bendras tiražas - apie 2 mln. egzempliorių. Galima spėti, kad pirmieji leidimai Lietuvoje pasiteisino ir tai taps tradicija.

Rodyk draugams

Balsas.lt savaitė VS Valstybė || print media

Lapkritį buvo pristatyti pirmieji du savaitraščio „Balsas.lt Savaitė“ numeriai. Šiandien pasirodo trečias. Tai visiems žinomo Respublikos grupės „Laisvalaikio“ formato, tačiau, kaip sako leidėjai, UAB „Balsas.lt leidyba“, į rimtesnę auditoriją orientuotas leidinys, turintis tris pranašumus – popieriaus kokybę, platinamas masinio susibūrimo vietose kas savaitę – prekybos centruose, ir tai, kad jis nekainuoja. „Balsas.lt Savaitė“ pretenduoja tapti konkurentu mėnraščiui „Valstybė“, kaip ir „Verslo Klasė“, „Versus“, orientuotam į didesnes pajamas gaunančius miestiečius. Šis šiek tiek daugiau nei metus leidžiamas leidinys yra pardavinėjamas kioskuose, prenumeruojamas, tačiau daugiausia jo išdalinama nemokamai siunčiant po kelis numerius galimiems tiksliniams skaitytojams – verslininkams, vadovams, valstybės tarnautojams (ko nedaro „Verslo Klasė“, „Versus“ ar kiti neva tiesioginiai „Valstybės“ konkurentai). Trumpiau tariant, didžioji dalis „Valstybės“ yra išdalinama nemokamai (tiesa, dar „FlyLAL“ lėktuvuose). Jei „Balsas.lt Savaitė“ pavyks įgyti kad ir atsitiktinę, bet nuolatinę auditoriją, jei bus pritaikytas „Laisvalaikio“ (šiame leidinyje net ir „žmogus iš blogo“ gali nusipirkti puslapį, jį kažkam parduoti už brangiau sukūręs pridėtinę vertę – pavyzdžiui vieno brand‘o žinučių rinkinį ar pan.) pardavimų modelis (dėl panašaus formato), kurį jau pažįsta reklamos užsakovai, šis žurnalas įgis dar daugiau pranašumų.


Rugsėjo 10 d. UAB „Balsas.lt leidiniai“ direktorius Mindaugas Rutkauskas sakė: „Tai bus bendrojo pobūdžio temų leidinys. Aprašysime didžiajai visuomenės daliai įdomius įvykius, nagrinėsime politikos aktualijas, pažvelgsime į užsienio žinias ir įvykius, įdomiau pateiksime kriminalines naujienas. Nemažą dėmesį skirsime ekonomikai, verslui, įvairioms profesijoms ar specialybėms. Patenkinsime sporto aistruolių interesus – publikuosime varžybų apžvalgas, specialistų komentarus, interviu ir pan. Dalis leidinio bus skirta inovacijoms, mokslui, technikai. Rašysime ir laisvalaikio temomis – renginiai, kinas, knygos, kelionės ir pan. Planuojamas leidinio formatas – aukštis 400 mm, plotis – 300 mm.; apimtis – 40 psl.; spalvotas, atspausdintas ant žurnalinio popieriaus, gera spaudos kokybė; tiražas – nuo 10.000 vnt.“. Panašu, kad šiuos planus pavyko įgyvendinti, tik jau antrojo leidinio tiražas buvo kilsteltas iki 12000 vnt. Sėkmės…

Rodyk draugams