Esame dėkingi „Verslo žinių“ vyr. redaktoriui ir generaliniam direktoriui Rolandui Barysui už sugaištą laiką ir operatyvumą atsakant į MM sekmadieninius klausimus. Ačiū, atsakymai vertingi.


Panašu, kad Lietuvos nacionalinius dienraščius leidžiančios bendrovės savo misiją suvokia skirtingai. Pavyzdžiui, pirmadieninės „Verslo žinios“ maža žinute praneša apie jas leidžiančios bendrovės veiklos optimizavimą ir 9 darbuotojų atleidimą. Atsakydamą į klausimą kodėl ir ką, bendrovė apsisaugo nuo viešų manipuliacijų, gandų ir išvedžiojimų, gaila, kad šitaip nesielgia kitos nacionalinius dienraščius leidžiančios ir ne mažesnių problemų turinčios bendrovės.


Interviu su p. Barysu


MM: Ar tiesa, kad „Verslo žinios“ atleido apie 10 darbuotojų, kiek darbuotojų apskritai dirba „Verslo žiniose“?


p. Barysas: Netiesa. Verslo žinios atleido 9 darbuotojus.


MM: Iš kokių skyrių darbuotojai buvo atleisti ir kodėl?


p. Barysas: Iš telemarketingo, reklamos ir produktų pardavimo skyrių reorganizavus pardavimų procesus bei sumažėjus darbo apimtims.


MM: Ar atlikus šiuos atleidimus buvo optimizuota „Verslo žinių“ veikla pagal dabartinę ekonominę situaciją? Galbūt dar galimi nauji atleidimai ateityje?


p. Barysas: Veiklos optimizavimu užsiimame nuolatos, bendrovė nuo pat jos įsteigimo 1995 m. siekė dirbti racionaliai ir efektyviai. Tai patvirtina faktas, kad bendrovė niekada nebuvo nuostolinga.


Dabartinę ekonominę situaciją prognozavome dar 2007 m. pabaigoje rengdami šių metų biudžetą, todėl jai buvome pasiruošę. Tačiau sparčiai blogėjanti verslo aplinka, su tuo susiję dramatiški pokyčiai reklamos rinkoje ir kartu Vyriausybės rengiami sprendimai dėl PVM didinimo spaudos leidiniams, autorinių apmokestinimo. Jeigu situacija rinkoje ir toliau negerės, turėsime taikyti ir kitas reikalingas priemones verslo tęstinumui užtikrinti. Tarp jų galimi ir nauji atleidimai.


MM: El. paštu gavome kvietimą pigiau prenumeruoti Verslo žinias dar šiais metais, laiške įvardintos priežastys - kitąmet pasikeisiantys mokestiniai įstatymai ir laikraščio brangimas vartotojui - kiek konkrečiai pabrangs Verslo žinių prenumerata, kiek pats laikraštis? Kaip manote, ar tai bus priežastis, kodėl skaitytojai pradės nuosekliau rinktis, ką skaityti, t.y. ką pirkti, o ko ne?


p. Barysas: Ne kartą sakiau, kad žiniasklaida yra labai specifinė veikla, kuriai būdinga dualistinė prigimtis: iš vienos pusės žiniasklaida siekia komercinės sėkmės, iš kitos - atlieka demokratijos sarginio šuns misiją. Būtent dėl šio ypatingo jos vaidmens visos pasaulio valstybės, kuriose demokratija suvokiama kaip didžiausia visuomenės vertybė, žiniasklaida turi tam tikrų lengvatų, kurios turėtų užtikrinti jos ekonominį savarankiškumą, leidžiantį išsaugoti nepriklausomą poziciją.


Dabar nauja valdžia planuojamais sprendimais užmaišė mirtiną kokteilį pačiu netinkamiausiu metu, kai reklamos rinka mažėja 30-40 procentų. Nuostolių nėra kaip kompensuoti, nes padidintas PVM atsilieps leidinių tiražams. Viso to pasekmė - gerokai tuštesnės spaudos leidinių lentynos, nes iš rinkos pasitrauks didelis skaičius laikraščių ir žurnalų, o bedarbių gretose matysime kaip niekada daug žurnalistų.


Nors „Verslo žinios“ yra labiausiai bendrovių skaitomas leidinys, o joms PVM mokestis yra grąžinamas, sulaukiame buvusių skaitytojų laiškų, kuriuose jie teigia, kad kitais metais turės taupyti taip pat ir prenumeratos sąskaita. Sunkiai įsivaizduoju sėkmingą verslo tvarkymą be tos informacijos, kurią platina „Verslo žinios“. Pripažinkime, kad tai desperatiški ir rizikingi verslininkų sprendimai, signalizuojantys apie sudėtingą verslo situaciją. Mums belieka viltis, kad prenumeratos atsisakymai netaps masiniu reiškiniu, o ir pasitraukusieji po kurio laiko sugrįš, nes alternatyvių informacijos šaltinių taip pat sumažės, o ir informacijos patikimumas verslininkui ne paskutinėje vietoje. Labai norėtume išlaikyti seną leidinio kainą, tačiau, kaip sakiau anksčiau, leidėjai šiuo metu neturi jokių kitų išteklių kompensuoti padidinto PVM, vadinasi ir mes turėsime laikraštį branginti 14 proc.


MM: Kokią spausdintos žiniasklaidos ateitį matytumėte po metų, kiek ir į kurią pusę ją koreguos nauji mokestiniai įstatymai?


p. Barysas: Iš dalies į šį klausimą atsakiau aukščiau. Pridurti galėčiau nebent tai, kad man nepataisomam optimistui sunku rasti racionalių argumentų, kurie leistų nedramatizuoti situacijos žiniasklaidos srityje. Bus blogai, labai blogai. Taip teigiu ne siekdamas sutirštinti spalvas, o gerai išmanydamas šią sritį.


Švelniai tariant, žurnalų ir laikraščių skaičius turėtų keistis ženkliai. Visuomenei tai reiškia „smegenų plovimo“ pavojų, nes didžia dalimi išliks arba valdžios, arba iš kažkur kitur atėjusių pinigų išlaikomi leidiniai. Kuo tai gali pasibaigti? Atsiverskite sovietinio laikotarpio laikraščius, arba pasižiūrėkite Rusijos televizijų programas.


Internetas irgi neišgelbės, nes Kinijos ir kitų valstybių pavyzdys rodo, kad jį galima sėkmingai kontroliuoti arba blokuoti. Be to ir internete ne tiek daug komerciniu požiūriu sėkmingų projektų. Taigi, tai trumpiausias kelias į valstybės išsigimimą ir jos nepriklausomybės praradimą, ypač tokiai dar silpnai valstybei, kokia yra Lietuva.


MM: Dėkojame už atsakymus.

Rodyk draugams