BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Plius.lt ir konservatoriškas lietuvių požiūris į naršymą internete || www media

Žiniasklaidos koncernas Schibsted Lietuvoje valdo ne tik nemokamą dienraštį bei portalą 15min., žurnalą Žmonės, bet ir skelbimų puslapius - plius.lt, kuriuose iš visų kategorijų vienvaldis reitingų lyderis yra automobilių skelbimų portalas auto.plius.lt . Jis toks populiarus, kad net ir apmokesdinus skelbimų talpinimo paslaugą, jis liko lankomas, o konkurentai - autogidas.lt ir kt. atsilieka ne per vieną GemiusAudience punktą. Apmokesdinimas ir pasilikę klientai (skelbimų davėjai) buvo pirmasis požymis apie lietuvių konservatorišką požiūrį į naršymą internete.
   
Antras žingsnis, kurį plius.lt grupė žengė visai neseniai buvo dizaino pakeitimas ir paieškos bei kitokių sistemų “supaprastinimas”. Kai įpranti, paslauga iš tiesų parankesnė, ypač stengiantis surasti ne vieną arba palyginti skirtingų automobilių kainas ir pan., tačiau mažiau interneto naršymą perpratusius lankytojus pliuso ”patogumai” gerokai išgąsdino. Tai iliustruoja paties portalo paskelbta apklausa:


   
Paviršutiniškai analizuojant duomenis, galima daryti tokias išvadas:
- tipinio vartotojo portretą galima pamatyti kiekvieną šeštadienį Kauno automobilių turguje.
- Pliusas.lt ir komanda yra per daug patenkinti savimi, nes net klausimynu nesistengia surinkti kuo tikslesnio feedback'o: pažiūrėkit į klausimus “labai gražus naujas dizainas”, “Geras sprendimas”, kurie akivaizdžiai tėra priemonė savigyrai iš išorės susirinkti (kas šuniui pakels uodegą, jei ne jis pats).
- už patogią navigaciją greičiausiai balsavo beveik visi dirbę prie projekto:).
- daugiau nei 60 proc. aktyvių lankytojų (atsakinėjančių į klausimus ir bent šitaip dalyvaujančių interaktyve) nieko nesuprato, tačiau nuo 21 d. esminių pakeitimų nepadaryta.
- ne palaipsniui, o greitai daromi pakeitimai sukelia atmetimo reakciją.

Taigi, plius.lt dizaino ir kiti atnaujinimai gera pamoka kitiems rinkos žaidėjams ir dar vienas įrodymas, kad lietuvius vartotojus (ypač siekiant paimti vyresnį) reikia mokyti, mokyti ir dar kartą mokyti, o ne stebinti:).
  
mediamedis@gmail.com
  

Rodyk draugams

Žurnalistės R. Sotvarienės “prisipažinimas” || print media

Dienraščio “Lietuvos rytas” žurnalistė ir Fianansų ministerija turi ypatingą ryšį. Dienraščio “svoriu” vadinama patyrusi žurnalistė-apžvalgininkė, kurios įžvalgos kartais populiarumu nenusileidžia Rimvydui Valatkai, Ramunė Sotvarienė gyvena drauge su konservatorių deleguotu finansų ministru Algirdu Šemeta. Nuo Vyriausybės suformavimo (2008 metų pabaiga) stebėjome R. Sotvarienės rašinius ir laukėme jos viešai užsimenant apie tai. Praėjus maždaug geram mėnesiui po Vyriausybės suformavimo, R. Sotvarienė viename iš savo rašinių teigė: “Atkakliai laikiausi nuostatos: apie Vyriausybės finansų politiką, mokesčius ar algas - nė žodžio. Kai gyvenimo bendražygis tampa finansų ministru, ginčytis viešai lyg ir nedora - gali namie išsiaiškinti. O parašyk ką gera, nors ir iš švenčiausio įsitikinimo, vis tiek nepatikės.” (Lietuvos rytas, 2009 01 27). Daugiau “prisipažinimų” nepastebėjome.

Rodyk draugams

Gyvybiškai svarbus ištikimiausiems krapšto atvirą nervą? || print media

Kaip jaustumėtės, jei praėjusiais metais nusipirkę naujutėlaitį X markės automobilį vieną balandžio rytą jį rastumėte be ratų ar šiaip kokios nors gyvybiškai svarbios dalies? Gamintojai jas panaikino, apie tai buvo pranešta Y markės automobilių gamintojų svetainėse, bet Jūs to nežinojote, nes esate ištikimas savo gamintojo svetainei. Pagalvotumėte: pasidarbavo labiausiai krizės prispausteji. Kiek tai sukeltų nerimo? Rūpesčių? Juk automobilis kiekvieno veiklaus žmogaus gyvenime - gyvybiškai svarbus.


Lygiai tokiu save vadino “Lietuvos rytas”, kai įvairiomis akcijomis brukosi į ištikimiausiųjų - prenumeratorių - pašto dėžutes. Brukosi su visais gyvybiškai svarbiais (klestmečiu kai kuriuos atskirais žurnalais virtusiais) priedais - “Krepšiniu”, “Vartais”, “Savaitgaliu”. Juose spausdinamos “softinės” temos paviliojo net tuos, kuriems jau seniai pagrindinio žodis nebeatrodo tvirtas arba tiesiog pagrindinis jiems nebėra vienintelis žinių šaltinis.


“Krepšinio”, “Savaitgalio” priedų nuo balandžio neliks, “Vartai” vėl virs keliais atvartais pagrindiniame.


Todėl balandžio pradžioje ištikimiausieji galės klausti: ką reikės skaityti, jei pagrindinis jiems neįdomus? Savotiškas triukas: metams perki su ratais, po trijų mėnesių ratus atima nepasiūlydami alternatyvų.


Kažkuo panašu į plačiai nuskambėjusį vienos telekomunikacijų bendrovės mobiliojo ryšio planų keitimo atvejį? Ar tai nėra atviro nervo krapštymas (ačiū apžvalgininkui, iš kurio pasiskolinau šią frazę)? Ypač, kai tai daroma tyliai - bičiuliai prenumeratoriai prieš rašant šį įrašą patikino, kad jokio išskirtinio pranešimo ar taktiško paklausimo dėl pretenzijų iš gyvybiškai svarbaus kartu su juo į pašto dėžutes negavo. Gal jis nėra toks gyvybiškai svarbus? Natūralu, kad toks klausimas gali iškilti ne tik tiesioginiams ar netiesioginiams konkurentams, pirma už patį linksniuojantiems laikraščio problemas, bet ir prenumeratoriams.

Rodyk draugams

Estiškojo BBN.EE klonas - Lietuvoje? || www media

Bonnier žiniasklaidos koncernas Lietuvoje, valdantis vienintelį verslo spausdintą dienraštį “Verslo žinios” (šalia veikiančią svetainę VZ.LT), rengiasi atidaryti Baltijos biznio portalo padalinį Lietuvoje? Bent jau toks įspūdis susidaro surinkus interneto naršyklės adreso eilutėje BBN.LT (Baltic Business News).



Atsidaro puslapis, kuriame rašoma, kad “Portalas kuriamas”, tačiau tokį vaizdą galima matyti jau kone pusmetį. Per daug į šį klausimą nesigilinsime, tačiau akivaizdu, kad Lietuvoje į anglų kalba verčiamų naujienų poreikis nėra toks didelis, kaip Estijoje, kur “lengvamečiu” buvo koncentruojama dauguma Baltijos šalyse steigiamų įmonių headoffice'ų. Todėl, natūralu, kad ten galima buvo tikėtis ir daugiau portalo vartotojų.



Keletą mėnesių skaitome bbn.ee ir pastebime, kad informacijos atnaujinimas jame vyksta vėžlio greičiu. Be to, susidaro įspūdis, kad kone visas medžiagas rengia viena žurnalistė (galbūt šis įspūdis yra klaidingas).

Rodyk draugams

R.Grinevičiūtė “apėjo” A.Valinską, tapo Seimo narės visuomenine padėjėja || TV

Universali žurnalistė, (buvusi, galbūt esama VU Komunikacijos fakulteto dėstytoja), bei laidos “Paskutinė instancija” “ašis” - Rūta Grinevičiūtė tapo Seimo narės, konservatorės Aurelijos Stancikienės visuomeninė padėjėja. Šitaip jai atsivėrė galimybė vėl lankytis Seime, mat anksčiau Seimo valdyba buvo priėmusi sprendimą neakredituoti R. Grinevičiūtės darbui Seimo rūmuose.

Galima tik spėlioti, bet tam, greičiausiai, įtakos turėjo Seimo vadovas Arūnas Valinskas, kuris ne kartą buvo “susikirtęs” su R. Grinevičiūte. Vienas įsimintinesnių tokių atvejų - R. Grinevičiūtės vesta laida Seimo rinkimų rezultatų skaičiavimo naktį (2008, spalis) per LNK, kurioje žurnalistė ir būsimas Seimo vadovas apsižodžiavo. Priminsime, kad tuomet tiesioginiame eteryje R. Grinevičiūtė mėgino įrodyti, kad A. Valinskas banrkutuoja. Tai įžiebė lengvą konfliktą ir A. Valinskas uždavė R. Grinevičiūtei klausimą: “Kur geriau būti prostitute - nuotraukoje ar žurnalistikoje?”. Įdomu, kaip Rūta atsilygins A. Stancikienei už atvertas Seimo duris…

Rodyk draugams

Žinių radijas – pokalbiai hip hopo stiliumi || radijas

2009 kovo 09 eilinį kartą įsijungiau „Žinių radiją“. Eteryje – laida „Įvykiai ir komentarai“ su, kaip atrodo iš per kraštus besiliejančios išmonės, šauniaisiais žurnalistais Aurimu Peredniu ir Ginu Dabašinsku bei trimis pašnekovais – Žurnalistikos instituto dėstytoju Romu Sakadolskiu, Balsas.lt svetainės redaktoriumi Arūnu Brazausku ir Delfi.lt redaktoriumi Sigitu Babiliumi. Laidos koncepcija – paplepėti apie tai, kas įvyko per praėjusią savaitę. Jei norite išmesti valandą iš gyvenimo, klausykite – čia ( http://www.ziniur.lt/programa/archyvas?pg=1&cat=50&item=7072 ).

Dėmėsio verti ir įdomūs pasirodė žurnalistų klausimai, kurie skamba (pseudo)rimtose diskusijose, panašu ne į žurnalistus, o į hip hop‘o muzikantus, įmestus į rimto radijo studiją:

Žinių radijo žurnalistas kalba apie D. Grybauskaitės kandidatūrą: Klausytojas štai sako, kad vyrai bėga iš trasos, nes, suprask, bijo nuo moters į kaulus gaut.

Žinių radijo žurnalistas kalba apie D. Grybauskaitės įvaizdį: Gal galite paaiškinti kas čia atsitiko, kad įvaizdis yra toks kapitalus. Mes čia gyvenome, gyvenome ir staiga susidūrėme su kažin kokiu neaiškiu įvaizdžiu.

Kalbama su Žurnalistikos instituto dėstytoju, piliečių santalkos nariu Romu Sakadolskiu apie emocinį piliečių sprendimą per rinkimus: “Žinių radijo” žurnalistas: Romai, bet jūs jau priėmėt spendimą? Man tiesiog įdomu, kaip vyksta sprendimo priėmimas? Mes gi visada apie tai šnekam, mes šnekam, kad žmonės staiga nežino iš kur žmogus atėjęs, erokomisaras, viską, ir staiga hop reitingas iki 70 procentų. Kodėl taip yra? Ar jie galvoja, kaip jie priiminėja sprendimus? Kokiu būdu jie sveria sprendimus? (R. Sakadolskis: dauguma žmonių gal to ir nedaro…) Bet to reikia mokykloje mokyti, čia yra sprendimų priėmimo menas, reikia tiesiog mokyti kaip į reklamą reaguot (R. Sakadolskis: visam pasauly taip yra, visur pasaulyje žmonės priima emocinius sprendimus). Tai dėl to pasaulis tokioj uodegoj ir sėdi, kad visur taip yra (R. Sakadolskis: nu, galbūt…).

Rodyk draugams

Redaguoti „Respubliką“ vėl ėmėsi Vitas Tomkus || print media

Jau kurį laiką nuo tiesioginio dienraščio redagavimo pasitraukęs „Respublikos“ leidėjas Vitas Tomkus nuo šios savaitės grįžo prie šio darbo. Laikraščio metrikoje pasikeitė iki šiol šį dienraštį redagavusios žurnalistės Ramunės Vaičiulytės pareigos. Iš vyriausiosios redaktorės ji tapo vyriausiojo redaktoriaus Vito Tomkaus pavaduotoja. Dar vienas pavaduotojas – Algis Kalanta.


Prieš kelis metus „Resbublikos“ leidėjas buvo paskelbęs prieštaringai įvertintą rašinių ciklą „Kas valdo Pasaulį?“. Po šio ciklo pasirodymo V. Tomkaus, kaip feljetonų autoriaus, pavardė dingo iš „Respublikos“ puslapių, tačiau šių metų vasarį jis vėl kreipėsi į skaitytojus, parašydamas tekstą “Lietuviais esame mes gimę…”. Efekto sustiprinimui buvo pasitelkta naujienų svetainė Balsas.lt, kurioje buvo paskelbtas tekstas ir jį reklamuojantis skydelis. Vėliau pasirodė dar keletas publikacijų, kurios buvo spausdinamos kone visuose „Respublikos“ grupės leidiniuose – „Respublikoje“, „Vakarų eksprese“, „Vakaro žiniose“.


V. Tomkus Vilniaus universitete yra baigęs žurnalistiką. Karjeros pradžioje dirbo satyros žurnale „Šluota“. 1989 m. rugsėjo 16 d. įsteigė nacionalinį dienraštį „Respublika“ ir jį redagavo.

Rodyk draugams

VZ.LT redaktorius: įdomiausia išlaikyti vartotoją || www media

Tiesiog buvo gaila pokalbį su VZ.LT redaktoriumi Linu Kmieliausku palikti viešai neprieinamą. Nors jis, greičiausiai, nebebus toks aktualus, nes šiuo metu VZ.LT yra kuriamos naujos koncepcijos, kuriomis bus siekiama sinergizuoti dienraštį ir elektroninį jo variantą, maksimaliai adaptuotą portalo vartotojų įpročiams, ir reikėtų redaktoriaus klausinėti apie tai.

Interviu su L. Kmieliausku, VZ.LT redaktoriumi:

MM: Esate žmogus, kuręs VZ.LT. Ar tai, koks dabar yra portalas atitinka pirminę, dar kūrimo stadijoje brendusią koncepciją?

L. Kmieliauskas: Patikslinu - esu iš kūrusių bei kuriančių, galbūt, ir kursiančių portalą žmonių. Vienas verslo naujienų portale - ne karys. Yra daug galvų bei patirties ir ne tik Lietuvoje - švedų kapitalo kontroliuojamoje “Bonnier Business Press” grupėje turime 11 verslo naujienų portalų. Pradinė koncepcija - verslo naujienų portalas - nesikeičia iki šiol. Ir, panašu, ją įgyvendiname.

MM: Kokia informacija VZ.LT yra pati skaitomiausia? Kuo Jūs išlaikote savo nuolatinį skaitytoją?

L. Kmieliauskas: Skaitomiausia naujiena tampa tada, kai ji pagal įdomumo, artimumo, svarbumo ir kitus kriterijus “užkabina” kuo daugiau žmonių. Tad, pavyzdžiui, žinutė apie areštuotą “Ranga-IV” turtą yra skaitomesnė nei žinutė apie Vyriausybės patvirtintą nacionalinį biudžetą. Dažnai paprasčiausias įdomumas, žmonės istorijose nurungia tarsi ir svarbesnes temas. Bet nustebčiau, jei būtų kitaip - kažkas būtų negerai su žmonėmis:).
Mūsų skaitytojai daugiausiai dėmesio skiria biržoms ir su jomis susijusioms naujienoms, nekilnojamajam turtui, dabar viena populiariausių temų tapo ir makroekonomika.
Atsakymas į antrą klausimo dalį pateikiamas portale kasdien - turinys. Nuolatinių skaitytojų vis daugėja, tad dabartiniai “magnetai” tarsi ir veikia. Tenka tik sukti galvą, kaip “magnetus” sustiprinti.

MM: Kas yra VZ.LT kitų portalų kontekste (per du metus turėjo susiformuoti atsakymas)? Kur jo vieta? Ir kas yra artimiausi konkurentai? Dėl ko skaitytojas renkasi VZ.LT?

L. Kmieliauskas: Kitų portalų kontekste, atsiprašau už kartojimąsi, VZ.LT yra tiesiog didžiausias verslo naujienų portalas Lietuvoje:). Pokalbis gyvai, žinoma, galėtų virsti smagesne diskusija, nes apie vietą lietuviškajame internete būtų galima kalbėti įvairiais aspektais - VZ.LT, kaip verslo informacijos šaltinis, kaip tam tikrų tekstų “kalykla” (kalbu, kad portalai turi skirtingą stilių), kaip pelno šaltinis, etc.
Konkurentais vadinu visus, kurie prisiliečia prie verslo informacijos, nes tai mūsų darbas! (Tikriausiai juokauju:)). Bet kuriuo atveju, visi kiti verslo informacijos šaltiniai yra greičiau kolegos, kartais padedantys nepražiopsoti vieno ar kito įvykio, naujienos. Manau, tokie pat kolegos esame ir kitiems šiuo metu lietuviškajame internete dirbantiems portalams.
O skaitytojas, kaip ir jau rašiau, VZ.LT renkasi, nes čia randa tai, ko reikia. Arba jeigu neranda, gali pasakyti ir mes imsimės darbo.

MM: Analizuojate vartotojus, ar ir toliau prognozuojate nuoseklų augimą (mes naudojamės vz.lt archyvu, tai kuo daugiau ten tekstų, tuo dažniau mes jį vartysime:))?

L. Kmieliauskas: Lapkritį sulaukę per 270.000 lankytojų, palyginti su 100.000 pernai, augimo vis dar tikimės. O archyvas - tik viena iš priemonių. Žinoma, ne tokia ir menka - yra per 200.000 tekstų, kuriuose jau nesuskaičiuoju, kiek surašyta žodžių:)… Pritraukti lankytojų nėra toks sunkus uždavinys, įdomesnis tikslas yra juos išlaikyti.

MM: Nebeturite BNS naujienų srauto ar dėl to kenčia turinys ir naujienų gausa?

L. Kmieliauskas: Kaip ir minėjau, kiti kolegos kartais padeda nepražiopsoti įvykių ar atranda įdomių naujienų. Tad dingus vienam šaltiniui, tarsi ir logiška būtų atsakyti, kad “kenčia”. Kaip ir dingus, pvz., delfi.lt, lrytas.lt, alfa.lt, balsas.lt, “dienų.lt” ir kt. portalams.(Nedinkite:) Kaip ir nukentėtų BNS, dingus VZ.LT.
Klausimas - kiek nukenčia? Nežinau - juk nebeturiu naujienų srauto. Bet prisimindamas ankstesnę “turėjimo” patirtį, spėju, kad išgyvensime visai neblogai :).
Savo ruožtu Baltijos šalyse nesame vieninteliai savo grupėje nesinaudojantys vietinėmis agentūromis ir sėkmingai stiprinantys savo pozicijas.


Rodyk draugams

Apsileidimas || MM

Gavome kelis laiškus su klausimais (mediamedis@gmail.com), ar MediaMedis, kaip anksčiau tokie puikių žmonių rašomi blogai DienosDuona, vėliau Internetas_LT, atsisveikino su savo lankytojais (be jokio atsisveikinimo). Tokio plano nebuvo ir nepateisinamas mėnuo (su puse) tylos yra savotiško apsileidimo forma - ypač, kai tiek daug pasikeitimų, apsivertimų ir “migruojančių” žurnalistų… Mėginsime tai ir toliau fiksuoti būsimuose įrašuose. Tik prieš tai paskelbsime informaciją, kurią rengdami gerbiami žurnalistai (turime galvoje Liną iš VZ.LT) gaišo savo brangų laiką prieš naujus metus. Atsiprašome, kad teksto nepaskelbėme iš karto.

MM
mediamedis@gmail.com

Rodyk draugams

„Verslo žinių“ žingsnis taupymo link || print media

Esame dėkingi „Verslo žinių“ vyr. redaktoriui ir generaliniam direktoriui Rolandui Barysui už sugaištą laiką ir operatyvumą atsakant į MM sekmadieninius klausimus. Ačiū, atsakymai vertingi.


Panašu, kad Lietuvos nacionalinius dienraščius leidžiančios bendrovės savo misiją suvokia skirtingai. Pavyzdžiui, pirmadieninės „Verslo žinios“ maža žinute praneša apie jas leidžiančios bendrovės veiklos optimizavimą ir 9 darbuotojų atleidimą. Atsakydamą į klausimą kodėl ir ką, bendrovė apsisaugo nuo viešų manipuliacijų, gandų ir išvedžiojimų, gaila, kad šitaip nesielgia kitos nacionalinius dienraščius leidžiančios ir ne mažesnių problemų turinčios bendrovės.


Interviu su p. Barysu


MM: Ar tiesa, kad „Verslo žinios“ atleido apie 10 darbuotojų, kiek darbuotojų apskritai dirba „Verslo žiniose“?


p. Barysas: Netiesa. Verslo žinios atleido 9 darbuotojus.


MM: Iš kokių skyrių darbuotojai buvo atleisti ir kodėl?


p. Barysas: Iš telemarketingo, reklamos ir produktų pardavimo skyrių reorganizavus pardavimų procesus bei sumažėjus darbo apimtims.


MM: Ar atlikus šiuos atleidimus buvo optimizuota „Verslo žinių“ veikla pagal dabartinę ekonominę situaciją? Galbūt dar galimi nauji atleidimai ateityje?


p. Barysas: Veiklos optimizavimu užsiimame nuolatos, bendrovė nuo pat jos įsteigimo 1995 m. siekė dirbti racionaliai ir efektyviai. Tai patvirtina faktas, kad bendrovė niekada nebuvo nuostolinga.


Dabartinę ekonominę situaciją prognozavome dar 2007 m. pabaigoje rengdami šių metų biudžetą, todėl jai buvome pasiruošę. Tačiau sparčiai blogėjanti verslo aplinka, su tuo susiję dramatiški pokyčiai reklamos rinkoje ir kartu Vyriausybės rengiami sprendimai dėl PVM didinimo spaudos leidiniams, autorinių apmokestinimo. Jeigu situacija rinkoje ir toliau negerės, turėsime taikyti ir kitas reikalingas priemones verslo tęstinumui užtikrinti. Tarp jų galimi ir nauji atleidimai.


MM: El. paštu gavome kvietimą pigiau prenumeruoti Verslo žinias dar šiais metais, laiške įvardintos priežastys - kitąmet pasikeisiantys mokestiniai įstatymai ir laikraščio brangimas vartotojui - kiek konkrečiai pabrangs Verslo žinių prenumerata, kiek pats laikraštis? Kaip manote, ar tai bus priežastis, kodėl skaitytojai pradės nuosekliau rinktis, ką skaityti, t.y. ką pirkti, o ko ne?


p. Barysas: Ne kartą sakiau, kad žiniasklaida yra labai specifinė veikla, kuriai būdinga dualistinė prigimtis: iš vienos pusės žiniasklaida siekia komercinės sėkmės, iš kitos - atlieka demokratijos sarginio šuns misiją. Būtent dėl šio ypatingo jos vaidmens visos pasaulio valstybės, kuriose demokratija suvokiama kaip didžiausia visuomenės vertybė, žiniasklaida turi tam tikrų lengvatų, kurios turėtų užtikrinti jos ekonominį savarankiškumą, leidžiantį išsaugoti nepriklausomą poziciją.


Dabar nauja valdžia planuojamais sprendimais užmaišė mirtiną kokteilį pačiu netinkamiausiu metu, kai reklamos rinka mažėja 30-40 procentų. Nuostolių nėra kaip kompensuoti, nes padidintas PVM atsilieps leidinių tiražams. Viso to pasekmė - gerokai tuštesnės spaudos leidinių lentynos, nes iš rinkos pasitrauks didelis skaičius laikraščių ir žurnalų, o bedarbių gretose matysime kaip niekada daug žurnalistų.


Nors „Verslo žinios“ yra labiausiai bendrovių skaitomas leidinys, o joms PVM mokestis yra grąžinamas, sulaukiame buvusių skaitytojų laiškų, kuriuose jie teigia, kad kitais metais turės taupyti taip pat ir prenumeratos sąskaita. Sunkiai įsivaizduoju sėkmingą verslo tvarkymą be tos informacijos, kurią platina „Verslo žinios“. Pripažinkime, kad tai desperatiški ir rizikingi verslininkų sprendimai, signalizuojantys apie sudėtingą verslo situaciją. Mums belieka viltis, kad prenumeratos atsisakymai netaps masiniu reiškiniu, o ir pasitraukusieji po kurio laiko sugrįš, nes alternatyvių informacijos šaltinių taip pat sumažės, o ir informacijos patikimumas verslininkui ne paskutinėje vietoje. Labai norėtume išlaikyti seną leidinio kainą, tačiau, kaip sakiau anksčiau, leidėjai šiuo metu neturi jokių kitų išteklių kompensuoti padidinto PVM, vadinasi ir mes turėsime laikraštį branginti 14 proc.


MM: Kokią spausdintos žiniasklaidos ateitį matytumėte po metų, kiek ir į kurią pusę ją koreguos nauji mokestiniai įstatymai?


p. Barysas: Iš dalies į šį klausimą atsakiau aukščiau. Pridurti galėčiau nebent tai, kad man nepataisomam optimistui sunku rasti racionalių argumentų, kurie leistų nedramatizuoti situacijos žiniasklaidos srityje. Bus blogai, labai blogai. Taip teigiu ne siekdamas sutirštinti spalvas, o gerai išmanydamas šią sritį.


Švelniai tariant, žurnalų ir laikraščių skaičius turėtų keistis ženkliai. Visuomenei tai reiškia „smegenų plovimo“ pavojų, nes didžia dalimi išliks arba valdžios, arba iš kažkur kitur atėjusių pinigų išlaikomi leidiniai. Kuo tai gali pasibaigti? Atsiverskite sovietinio laikotarpio laikraščius, arba pasižiūrėkite Rusijos televizijų programas.


Internetas irgi neišgelbės, nes Kinijos ir kitų valstybių pavyzdys rodo, kad jį galima sėkmingai kontroliuoti arba blokuoti. Be to ir internete ne tiek daug komerciniu požiūriu sėkmingų projektų. Taigi, tai trumpiausias kelias į valstybės išsigimimą ir jos nepriklausomybės praradimą, ypač tokiai dar silpnai valstybei, kokia yra Lietuva.


MM: Dėkojame už atsakymus.

Rodyk draugams